darbas

dárbas sm. (3) 1. SD316,288, R, K tikslingas, visuomenei naudingas žmogaus veikimas, reikalaujantis protinių ar fizinių jėgų įtempimo, dirbimas, veikla, triūsas: Fizinis ir protinis darbas yra visų medžiaginių ir kultūrinių vertybių šaltinis rš. TSR Sąjungoje darbas – kiekvieno darbingo piliečio pareiga ir garbės dalykas (sov.) rš. Samdomas darbas rš. Didelis darbas dirbamas kolūkiams elektrifikuoti (sov.) rš. Esame darbo mes broliai, klauso mūs erdvės ir toliai V.Myk-Put. Kambario nuotaika, ramybė, knygos – geriausi darbo draugai P.Cvir. Visus darbus ji nudirbo, darbas rankose jai tirpo S.Nėr. Į darbą, broliai, vyrs į vyrą, šarvuoti mokslu atkakliu! Mair. Bene darbas rūpės jam dirbti Žem. Dárbo diena Gs. O tai dárbo žmogus, visą dieną kaip bitelė pluša Šauk. Ir darbo arkliai buvo gerai perkami prš. Šiandie dárbo turim iki ausų Mrj. Pasisodink tą šniūrą braškių, tada turėsi dárbo lig akių ir uogų Rm. To dárbo tai pilnos akys, negali apsigint Alv. Be darbo ilgu Sln. Nors skrandą į skrandą trink, o be dárbo nebūk Lp. Jis visada paskendęs darbuosè Šn. Jau žiemą kulti – tai paskutinis dárbas Rm. Lyg privers – čia valios dárbas (kas kaip nori, taip daro) Gs. Nei dárbas, nei pãteika (poilsis) Krsn. Mano dárbas visur byra (man sekasi dirbti) Mlt. Anam neit nu rankos (sekasi) darbas Slnt. Dárbas krinta iš rankų (nesiseka) Kt. Kas būs dárbo (kiek reiks daryti)? KlvrŽ. Kitas neateis už mane darbo padirbti Sln. Kas dar prispaustų prie darbo, supliukštų jos lašiniai J.Jabl. Kad moki prie stalo (valgyti), mokėk ir prie dárbo (dirbti) Lp. Jis atvangus į dárbą, t. y. tingi J. Sesuo neaptenka (neaprėpia) darbų, t. y. nepritenka čėso, kad yra daug darbų J. Neejai į dárbą, neik ir į stalą Ds. Ne visi arkliai darbè Ėr. Užmiršau per tą dárbą nusipirkt kalnieruką Plv. Žmogus kaip begenamas pavargsta tais darbaĩs Šts. Kas dárbus dirbs, kad visi snopsosim rankas sudėję? J.Jabl. Kad visuomet darbuosè, tai nė pasakos nerūpi Gs. Sūnus yr darbe: bulves ema iš kapšio Šts. Senus mažus darban varė JD210. Jis vis dykas – be kokio darbẽlio! Jnšk. Jokio darbelio nenusitveri Pc. Nesirūpink mano sunkiais darbeliais JD31. Nuo sunkių darbelių žiedelis rūdėja StnD12. Kelk kelk, mergyte, darbužiùs dirbti LB49. Aš sutikau mergužėlę darbužėlių nemokančią R¹76. Darbą išvaryt (atlikti) B. Ką čia turi darbo (ką čia veiki), Elijošiau? BB1Kar19,9. Teipag ir mes, sūneliai, ne mylėkimės žodžiu, ... bet darbu ir tiesa DP530. Nuog žodžių darbump veda DP255. Turime patogumą darbóp gerop DP186. Visus teipag darbus savo daro, kad juos žmonės regėtų Ch¹Mt23,5. Šešias dienas dirbsi, ir visus tavo darbus nudirbsi BB2Moz20,9. Jei darbą savo rankelių valgysi, pašlovintas būsi Mž424. ^ Turim darbų iki langų Všt. Dárbas žmogaus negadina Rm. Pats darbas moko, kaip dirbt Pšl. Neatidėdinėk darbo iki paskutinei dienai Lp. Pri darbo kaip Dievas davęs, o pri valgio kaip sudegęs Sd. Prie darbo su varu, prie stalo su noru Jnš. Sunkus darbas gardžią duoną kepa PPr52. Prie darbo susirietęs, prie valgio išsitiesęs TDrVII150. Visi darbai prie žemės B. Darbas darbą gena LTR(Pp). Darbas darbą rodo (veja) Trs. Gyvenimas su galu, o dárbas be galo Klk. Jau visi išėjo, o jis dar dirba, mat dárbas durnių mėgsta Jnš. Nuo dárbo nepaliksi bagotas, tik kuprotas Škn. Darbas – ne vilkas: miškan nepabėgs PPr323. Geri darbai – sunku, blogi – lengva PPr111. Su žodžiu mūrus išgriauna, su darbu smilgos nepalaužia Sim. Diena darbu linksma TŽIII376. Pirmiaus pasibengsi, nekaip darbus nubengsi Sch77. ║ tam tikra veiklos sritis gamyboje (ppr. su pažyminiu): Prasidėjo lauko darbai A.Vien. Kai vasara ateina, tai klausia žiemos dárbo! Alk. Žemės darbu verčiasi Sl. Šįmet per dárbus (rugiapjūtę) mašinos rugius pjaus Skr. Tuoj ir praeis darbaĩ – vasarojų jau nupjovėm Jnšk. Dabar iš darbų turim tik suart Pc. Vasarą darbuosè visi nušilę, nuplukę Pn. Nei austi, nei siūti nemoka, tik pri stačio (prasto) dárbo tetinka Ll. Jis tiktai žiūro rankelių darbulio TDrIV39(Vlk). ║ užsiėmimas, pareigos, tarnyba: Pasitaikė darbą turintỹs vyras gauti Gs. Šiandie per dieną darbè buvau Pc. Paskui ir saviškį išleido į dárbą J.Jabl. Mano dárbas yra rašyti KI213. Kam tu muši už išdykumą, tegu laksto, – jo dárbas Alk. Mano paprastas dárbas tas kosulys Kt. 2. kas padirbta, padaryta, atlikta: Bitės parlekia su dárbu (ratuotos) Vl. Už tokį dárbą tau tik nagus nudaužyti J.Jabl. Darbaĩ žiemos visur jau buvo sugaišę, irgi pavasaris ant visų laukų pasirodė K.Donel. Pikti buvo jų darbai DP244. Kada savo darbą būsi suvokęs iš lauko BB2Moz23,16. ^ Kad žmogus ir numiršta, darbai gyvena J.Jabl. Darbas darbui nelygu Žem. Darbas žmogų išgiria, darbas išpeikia rš. Akys rodo dárbą (tinginį tuoj pažinsi) Šts. Blogą dárbą ir naktį pažinsi Mrj. Būk geras ne žodžiu, bet dárbu Lp. Geri darbai toli girdėti, o blogi dar toliau rš. Blogi darbai akis bado PPr30. Vaikų darbaĩs tėvo galva žilsta TŽIII384. ║ kūrinys, vaisius: Jubiliejinėje parodoje jis pateikė keturis aliejinius darbus ir vieną plakatą rš. Mokslo darbas rš. 3. gamybos, atlikimo kokybė, būdas: Spinta didelė, bet darbas nė šuniui nevertas Jnš. Lengvo rankų darbo nemoka – nei siūti, nei megzti Žem. Darbas nei į torą, nei į mietą Ll. Yra plytų pernykščio dárbo Rm. Kai šitą [laikrodį] nugyvensiu, tai kitą vėl pirksiu to pačio dárbo Plv. Kai pašoka, jaunoji suriša savo dárbo juosta Dv. Apsiūtas savo dárbo siūlu Lzd. Namų darbo rūbai geriau ir velėjas Sdk. ^ Greitas darbas – aklas gimsta LTR. Geras dárbas meistrą giria Dl. Koks dárbas, toks ir atlyginimas Škn.

◊ dárbo dúoti mušti (kuo): Kupčiai susibarė ir galiausiai savo lazdoms darbo davė prš.

[į] dárbus eĩti priverstinai dirbti: Dar tadu dárbus ė̃jo, kaip tėvas pasakojo Ut. Nebuvo kada žemė krutėt, darbúosna reikė eĩt Švnč. Dotenėnai ė̃jo dárbus Grybų dvaran Švnč. Ė̃jo dárbus, ponam veikė Ad.

dárbo jėgà; rš ekon. darbininkai.

dárbo turė́ti rūpintis (kuo), rūpėti: Moteriške, ką turiu aš su tavimi darbo? BPI172. Neturėk nieko darbo su tuo teisiuoju brš.

kàs (kam) dárbo (dárbas); ne dárbas (kam) nerūpi: Kàs tau dárbas, ką aš pasakiau! Pc. Kas tau darbo, kur aš buvau! Kp. Kàs jum dárbo, ką aš veiksiu! Kair. Ne mano kiaulės, ne mano pupos – kas man darbo! VP32. Už kiek aš parduosiu, tau ne darbas! rš. Ir jiems apie mane ne darbas! rš.